Kaip vertinate namuose įrengtą geoterminį šildymą ir „Thermia” šilumos siurblį?

O kaip galima vertinti? Sodyboje, namuose ir dar viename objekte mes turime tris „Thermia“ šilumos siurblius, tad jei po pirmo įdiegimo dar įsidiegėme antrą ir trečią, turbūt vertiname tik gerai arba labai gerai.

Ką patartumėte žmonėms, dar tik mąstantiems įsirengti šilumos siurblį? Kokį pasirinkti?

Ofise mes išbandę ir oras-oras šilumos siurblį. Jis atlieka šildymą ir šaldymą. Mes juo irgi esame patenkinti, nes investicija labai maža, efektą jaučiame iš karto. Tačiau namuose aš vis tiek rinkčiausi tą patį geoterminį šildymą. Gruntas-vanduo siurblys garantuoja tylą. Lauke nėra burzgiančio, kad ir labai nesmarkiai, įrenginio, o namo eksterjero taip pat nepuošia visi išoriniai oras-vanduo šilumos siurblių elementai. Su geoterminiu gauni tylą, ramybę ir patikimumą. Šaltą žiemą oras-vanduo efektyvumas krenta, o gruntas-vanduo išlieka stabilus.

Papasakokite apie savo patirtį su „Nordic Logic”.

Prieš maždaug 19 metų pasirinkome „Nordic Logic“ kaip tuo metu turinčius didžiausią patirtį, atstovaujančius patikimus gamintojus. Be to, jūs mane įtikinote, kad grindinis šildymas puikiai tinka geoterminiam šildymui net ir su medinėmis grindimis. Buvote tie, kurie šnekėjote šiek tiek kitaip negu likusi Lietuva, ir mums įrengėte grindinį šildymą paprasto kaimiško medinio namo antrame aukšte. Grindys šildo ir funkcionuoja, tikrai neturime jokių problemų. Medinė danga ant šildomų grindų pasiteisino – esame patenkinti. Iš trijų turimų “Thermia” šilumos siurblių, du veikia apie 10 metų, vienas – virš 18. Nedidelį remontą esame darę pirmajame name, o daugiau neturėjome jokių įrangos sutrikimų.

Šiais laikais daug kalbama apie perteklinį ir tvarų vartojimą. Ką apie tai manote?

Kai žmonės turi per daug pinigų, jie perka. Įvykus infliacijai, kuri turbūt dabar ir prasideda, jie turės mažiau pinigų ir pirks mažiau. Labai gerai. Daugiau dirbs – mažiau vartos. Nuostabu.

O jūs laikotės tvaraus vartojimo principų?

Nešiojame tuos pačius marškinėlius 10 metų – tai tvaru ar ne? Maistą vartojame tik pirminio perdirbimo, kiek tai yra įmanoma. Manau, kad gyvename pakankamai tvariai. Kai matau perteklinius, A++++ energijos taupymo sprendimus ir kitas sistemas namams – nežinau, ar tai gerai. Neturiu ir vienareikšmiškos nuomonės apie elektromobilį. Turėčiau išgerti daug skanaus vyno, filosofuoti savaitę ar dvi, nuvažiuoti į kalnus meditacijai, kad galėčiau sau ir kitiems pateikti atsakymą, nes elektromobiliui naudojamos ličio baterijos, daug visokios geležies ir priemonių, kurios nėra pačios tvariausios, ekologiškiausios ir žaliausios. Pagaminti elektrai naudojame daug iškastinio kuro. Kartais tvarumas yra labai savotiškas. Pvz., rapsų auginimas biokurui. Nežinau, kiek jis tvarus, bet jis nėra „žalias“. Rapsams išauginti mes sudeginame daugiau kuro, nei gauname. Mes nesame Pietų šalys ir mūsų konversija „saulė į kurą“ nėra tokia gera. Apie pusiaują, kur šiltas klimatas ir daug saulės, cukrašvendrių konversija į energiją yra daug lengvesnė. O mūsų platumose, gal geriau turėti labai taupų, šildymą generuojantį vienetą – pvz., geoterminį. Jei turi „geotermą“, nebėra didelio skirtumo tarp labai labai geros konversijos ir vidutinės konversijos, tarp vidutinės rekuperacijos ir geros rekuperacijos. Aš esu archaiškas barbaras ir net nemėgstu sandarių namų. Mėgstu natūralų vėdinimą, atidarytus langus ir gryną orą, ir tikrai nesu verkiantis dėl šilumos kaštų, nes naudoju „Thermia“ siurblį. Rekuperacijos nebuvimas reiškia, kad neišleidžiame pinigų elektrai, „cirkams“, kurie žada, kad grąžins gryną orą, padarome mažiau investicijų, neištaškome pinigų importinėms prekėms (nes didelė dalis rekuperatorių yra importiniai). Ir, manau, mes ne mažiau tvarūs nei visi super A++++ namai, turinys daug visokios aparatūros. Tie namai yra net labiau švaistantys, negu mes – paprasti bėdžiai su pradarytais langais.

Švedai pasakytų „Lagom“ – tinkamiausias kiekis. Nei per daug, nei per mažai.

Taip, šitoj vietoj šitas žodis tinka – tik tiek, kiek reikia, yra labai gerai. Tą ir pasidarėme su jumis visuose namuose: visur sudiegtas geoterminis, dėl to turime nulį galvos skausmo ir funkcionuojančią sistemą. Labai mažai, labai paprastai. Su jos pagalba, mums nereikia taškyti pinigų pertekliniams priedams. Esame arčiau gamtos ir kvėpuojantys grynu oru.

Skandinaviška kokybė?

Taip, švediška kokybė.  Manau, „permokėjimas” už ją yra labai nedidelis. Įrenginėjant šildymą, daug kainuoja vidaus šildymo sistemos įrengimas, lauko dalis (gręžiniai arba horizontalus kolektorius), tad jau pasirinkus šildymo būdą – geoterminį šildymą – gal tik 1/3 sudaro šilumos siurblio kaina. Sutaupius nuo to vieno trečdalio 20 ar net 30%, mūsų bendra sąmata pinga labai nesmarkiai. O klaidų tikimybė, energija, kurios gali pareikalauti jų taisymas… 😉 Dėl to manau, kad gamintojo ir profesionalaus paslaugos teikėjo pasirinkimas yra labai svarbus. Šioje vietoje taupyti nebūtų prasminga.

Ar jums imponuoja Skandinavijos šalys, jų šiaurietiška filosofija, pragmatizmas?

Jei klausiate apie saiko turėjimą, minimalizmą – tai yra gerai. Bet persėst į pigią mašiną, susilyginti su visais – neturiu apie tai kietos nuomonės. Socializmas ne visada imponuoja. Jis gali imponuoti, kai šalys gerai išsivysčiusios. Nereikia išsišokti, bet jausti spaudimą, baimę pasirodyti – ne sexy. Taupymas, pragmatizmas, minimalizmas, žalumas – nuostabu. Aš dirbu daug, bet turbūt, kaip skandinavai, neturiu kažko stebuklingo. Mano namai yra labai paprasti, jokių „auksų“, bet man nepatinka kažko slėpti. Mes pabėgome iš tarybų sąjungos, kur komunistai irgi viską turėjo, bet slėpdavo. Jei dirbi 24 val. per parą, kodėl turi slėptis? Didžiuotis nebūtina, bet slėptis negerai. Negerai ir negalėti atidaryti durų savo damai. Bet kalbėkime apie nuostabius namus, kurie yra ramūs, tykūs ir be problemų 😉

Vienas is šilumos siurblių stovi ne namuose, o „Baltos avies“ ūkyje.

Taip, trečias siurblys stovi „Baltos avies“ ūkyje, kuriame viską darome tvariai, žaliai ir gražiai. Tai ne tik pinigai ir verslas, o labai ilgi projektai, kuriais mes džiaugsimės daug metų. Geoterminis šildymas puikiai čia „įsipaišo“.